Demencija - tai alinantis sutrikimas, kuris gali taip smarkiai paveikti jūsų pažintinius gebėjimus, pavyzdžiui, atmintį, vertinimą ir mąstymą, kad sutrinka kasdienė veikla ir rutina. Demencija yra paplitusi liga ir, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos ,,šiuo metu pasaulyje demencija serga daugiau kaip 55 mln. žmonių, o kasmet nustatoma beveik 10 mln. naujų demencijos atvejų". Demencija atsiranda dėl įvairių ligų ir traumų, kurios pirmiausia arba antrinėje vietoje pažeidžia smegenis. Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma ir gali lemti 60-70 % atvejų".
Pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius, todėl dažniausiai nerimauti turėtų vyresni nei 65 metų žmonės, tačiau taip yra ne visais atvejais. Dr. Jacob Hascalovici MD, PhD Clearing vyriausiasis gydytojas sako: "Žmonės turėtų žinoti, kad demencija serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Ji gali paveikti ir jaunesnius nei 65 metų žmones. Paprastai ji apima pokyčius, kurie yra labiau paplitę ir keliantys daugiau rūpesčių nei vien tik tai, kad vienur ar kitur pamirštate žodį ar retkarčiais susiduriate su smegenų miglos epizodu."
Demencija nėra normali senėjimo dalis, o PSO teigimu, "demencija šiuo metu yra septinta pagrindinė mirties priežastis tarp visų ligų ir viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios ir priklausomybės priežasčių visame pasaulyje". Nors kol kas nėra vaistų nuo šios ligos, žinant įspėjamuosius požymius galima greičiau pradėti gydymą ir pratęsti ligos simptomus. Valgykite tai, o ne tai! Health" kalbėjosi su gydytojais, kurie papasakojo, ką reikia žinoti apie demenciją ir į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį. Skaitykite toliau - o kad užtikrintumėte savo ir kitų sveikatą, nepraleiskite šių neabejotinų požymių, kad jau susirgote KOVIDA .
1 Ką reikia žinoti apie demenciją
Tomi Mitchell, Holistinio sveikatingumo strategijų valdybos sertifikuota šeimos gydytoja, aiškina: "Demencija - tai bendras terminas, reiškiantis pakankamai stiprų protinių gebėjimų sumažėjimą, trukdantį kasdieniam gyvenimui. Atminties praradimas yra ankstyvasis simptomas. Kiti ankstyvieji simptomai gali būti kalbos sutrikimai, dezorientacija (pvz., pasiklydimas), nuotaikos pokyčiai ir asmenybės pokyčiai. Progresuojant demencijai, gali atsirasti vis didesnis sumišimas ir neramumas, elgesio problemos, pavyzdžiui, agresyvumas ir susijaudinimas, kliedesiai ir haliucinacijos, kūno funkcijų (pavyzdžiui, tualeto) praradimas ir didėjanti priklausomybė nuo kitų.
Nėra vieno universalaus būdo, kaip valdyti demenciją, tačiau demenciją valdyti padeda šios strategijos: užsiimti protinę ir fizinę veiklą skatinančia veikla, palaikyti socialinį ir fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, pakankamai miegoti ir valdyti streso lygį. Demencija sergantiems žmonėms dažnai prireikia specializuotos priežiūros, nes liga progresuoja. Ji gali būti teikiama namuose, slaugos namuose ar kitoje ilgalaikės priežiūros įstaigoje. Demencija neišgydoma, tačiau yra gydymo būdų, padedančių įveikti ligos simptomus. Tai vaistai, kognityvinės stimuliacijos terapija ir palaikomoji priežiūra. Tinkamai gydant ir teikiant paramą, daugelis demencija sergančių žmonių gali gyventi laimingą ir visavertį gyvenimą."
2 Kaip sumažinti demencijos riziką
Dr. Hascalovici sako: "Nors sunku nuspėti, kas konkrečiai gali susirgti demencija, tam tikri gyvenimo būdo įpročiai didina demencijos tikimybę. Tai - reguliarus miegas, priešuždegiminė mityba , visavertis socialinis gyvenimas ir fizinis aktyvumas. Be to, kad organizmas išliktų sveikas, jam kartkartėmis reikia iššūkių. Štai kodėl svarmenys, vaikščiojimas ir aerobika gali labai padėti. Panašiai ir smegenims reikia reguliarios treniruotės, ypač jei neseniai išėjote į pensiją arba pastebėjote, kad jums dažnai darosi nuobodu ar "špižiniai". Pavyzdžiui, galite nuspręsti pradėti mokytis naujos kalbos arba išmokti naujų įgūdžių. Žaidimai ir galvosūkiai taip pat padeda, nors jų poveikis gali būti ne toks reikšmingas kaip naujo hobio mokymasis."
Dr. Mitchellas sako: "Senstant mūsų visuomenei, demencijos atvejų daugėja. Nors nėra patikimo būdo, kaip išvengti šios degeneracinės ligos, galima imtis veiksmų, kurie sumažintų riziką. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti, yra išlikti psichiškai aktyvūs. Reguliariai užsiimdami veikla, kuri yra iššūkis jūsų protui, galite išsaugoti sveikas smegenis ir sulėtinti demencijos atsiradimą. Be to, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Maistinga mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti sumažinti demencijos riziką. Galiausiai labai svarbu palaikyti socialinius ryšius. Izoliacija siejama su padidėjusia kognityvinių funkcijų silpnėjimo rizika, todėl svarbu palaikyti ryšius su šeima ir draugais. Imdamiesi šių veiksmų galite sumažinti demencijos riziką."
3 Negalite vesti įprasto pokalbio ar sekti datų ir laikų
Dr. Hascalovici teigia: "Galite tai nuslėpti arba sugalvoti, kaip atsiprašyti iš pokalbių, kurie "pakrypsta į kitą pusę", bet jei pastebėjote, kad jums nuolat sunkiai sekasi susikalbėti, pamirštate įprastus žodžius ir frazes, nesugebate išlaikyti koncentracijos pokalbyje arba jaučiatės nepatogiai ar "pasiklydę" pokalbyje, tai gali būti demencijos požymis."
Dr. Mitchellas priduria: "Demencija yra dažna degeneracinė liga, kuria paprastai serga vyresnio amžiaus žmonės. Ankstyvieji demencijos simptomai gali būti nežymūs ir ne iš karto pastebimi šeimos nariams ir draugams. Tačiau kai kurie įspėjamieji požymiai gali rodyti ankstyvą demencijos pradžią. Vienas iš dažniausių ankstyvųjų požymių yra sunkumai sekant laiką ir datas. Tai gali pasireikšti tuo, kad pamirštama diena arba nesugebama sekti susitikimų. Kitas ankstyvasis demencijos požymis - sunkumai sekant pokalbius. Gali būti, kad pamirštama, kas ką tik buvo pasakyta, arba šokinėjama nuo vienos temos prie kitos be jokio akivaizdaus ryšio. Jei pastebėjote šiuos ar kitus mylimo žmogaus elgesio pokyčius, turite kreiptis į gydytoją, kad būtų atliktas įvertinimas. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti sulėtinti demencijos progresavimą."
4 Pasiklystate pažįstamose vietose ir negalite atlikti įprastų užduočių
Pasak daktaro Hascalovici, "demencija gali sutrikdyti jūsų erdvinius ir navigacinius gebėjimus, todėl galite pasiklysti net ir tose vietose, kurias pažįstate kaip savo penkis pirštus. Jei jums keistai sunku orientuotis pažįstamose vietose, pavyzdžiui, bažnyčioje, maisto prekių parduotuvėje, darbe ar draugų namuose, gali būti, kad atėjo laikas pasitikrinti, ar nesergate demencija. Gali būti viliojanti mintis pasiteisinti, kodėl darosi sunku rasti kelią, pavyzdžiui, "esu pavargęs", tačiau demencijos ankstyvas pastebėjimas gali sulėtinti jos progresavimą, todėl svarbu greitai imtis veiksmų, jei kyla kokių nors nuojautų ar įtarimų."
Dr. Mitchellas sako: "Yra keletas priežasčių, dėl kurių žmogui gali būti sunku vykdyti nurodymus ar atlikti įprastas užduotis. Viena iš galimų priežasčių yra demencija, nes dėl šios ligos gali sutrikti kognityviniai gebėjimai ir atsirasti sunkumų, susijusių su vykdomosiomis funkcijomis. Kitos tokių sunkumų priežastys gali būti psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip ADHD ar OKS, smegenų traumos arba tiesiog senatvė ir su amžiumi susijęs pažinimo funkcijų silpnėjimas. Jei turite tokių sunkumų, svarbu pasikalbėti su gydytoju, kad būtų atmestos bet kokios pagrindinės medicininės būklės. Kai kuriais atvejais simptomus pagerinti gali padėti kognityvinė reabilitacija ir kitos terapijos formos. Tačiau, jei priežastis yra demencija, šiuo metu vaistų nuo jos nėra. Todėl svarbu žinoti ankstyvuosius šios būklės požymius, kad galėtumėte kuo greičiau kreiptis dėl gydymo.
Kartais problema gali būti ta, kad žmogus nebegali veiksmingai planuoti ar tvarkyti savo minčių. Šie sunkumai dažnai būna susiję su smegenų priekinės skilties, kuri kontroliuoja tokias vykdomąsias funkcijas kaip planavimas ir sprendimų priėmimas, problemomis. Demencija taip pat gali sukelti trumpalaikės atminties sutrikimų, todėl gali būti sunku atlikti pažįstamas užduotis, reikalaujančias atlikti tam tikrą veiksmų seką. Šis atminties praradimas paprastai susijęs su smegenų laikinųjų skilčių pažeidimu. Jei pastebėjote, kad žmogui sunku atlikti pažįstamas užduotis, tai gali būti ženklas, kad jam pasireiškia ankstyvosios demencijos simptomai ir kad jį turėtų įvertinti gydytojas."
5 Jaučiate nuotaikos ar elgesio pokyčius, pavyzdžiui, padidėjusį nerimą, depresiją, dirglumą ar apatiją.
Dr. Mitchellas pasakoja: "Su amžiumi mūsų atmintis ir mąstymo įgūdžiai lėtai silpnėja. Tačiau kartais šie pokyčiai gali būti demencijos - rimtos būklės, dėl kurios prarandama atmintis ir sutrinka kognityvinės funkcijos, - požymis. Jei jaučiate nuotaikos ar elgesio pokyčius, pavyzdžiui, padidėjusį nerimą, depresiją, dirglumą ar apatiją, tai gali būti ženklas, kad jums vystosi demencija. Kiti ankstyvieji šios būklės požymiai yra sunkumai planuojant ar sprendžiant problemas, sunkumai atliekant pažįstamas užduotis, laiko ar vietos painiojimas. Jei nerimaujate dėl savo kognityvinės sveikatos, turite kreiptis į gydytoją, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Anksti diagnozavus ir paskyrus gydymą, galite sulėtinti demencijos progresavimą ir džiaugtis geresne gyvenimo kokybe.
Apatija - tai abejingumo, susidomėjimo ar rūpesčio stoka. Ji gali pasireikšti kaip asmeninė savybė arba bendras požiūris. Bet kuriuo atveju ji reiškia nusišalinimą nuo gyvenimo. Nors apatija savaime nėra bloga, ji gali kelti problemų, kai dėl jos trūksta motyvacijos ar veiksmų. Vyresnio amžiaus žmonėms apatija gali būti ankstyvas demencijos požymis. Nekontroliuojama apatija gali lemti socialinę izoliaciją ir fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimą. Kai kuriais atvejais ji gali net paspartinti demencijos progresavimą. Todėl artimieji turi atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių apatijos požymius. Jei pastebėjote, kad jums rūpimas žmogus tapo uždaresnis arba nesidomi dalykais, kurie jam anksčiau patiko, nedvejodami kreipkitės pagalbos. Ankstyvas įsikišimas gali labai pakeisti šią pražūtingą ligą.
Jei pastebėjote šiuos pokyčius, neignoruokite jų. Pasitarkite su gydytoju, ar jums nereikia pasitikrinti, ar nesergate demencija. Ankstyva diagnozė yra svarbi, nes ji suteikia jums ir jūsų šeimai laiko planuoti ateitį ir pasinaudoti gydymo bei paramos paslaugomis."
