Celine Dion atskleidė savo slaptą kovą su retu neurologiniu sutrikimu, vadinamu stipraus žmogaus sindromu, kuriuo, pasak jos, serga vienas iš milijono žmonių. "Ilgą laiką susidūriau su sveikatos problemomis ir man buvo labai sunku susidurti su šiais iššūkiais ir kalbėti apie viską, ką išgyvenau", - sako 54 metų dainininkė. "Man skaudu pasakyti, kad vasario mėnesį nebūsiu pasiruošusi atnaujinti savo gastrolių Europoje." Šią žinią Dion paskelbė labai emocingame atnaujintame vaizdo įraše socialiniuose tinkluose , paaiškindama, kad jos turas "Courage" bus atidėtas neribotam laikui, kol ji gydysis.
"Deja, spazmai daro įtaką visiems mano kasdienio gyvenimo aspektams, kartais man sunku vaikščioti ir negaliu naudoti balso stygų dainuodama taip, kaip esu įpratusi", - paaiškino ji vaizdo įraše. "Kad vėl galėčiau jus pasiekti, šiuo metu neturiu kito pasirinkimo, tik susitelkti į savo sveikatą ir turiu vilties, kad esu kelyje į pasveikimą. Į tai sutelkiau dėmesį ir darau viską, ką galiu, kad pasveikčiau... Labai tavęs pasiilgau. Man trūksta jūsų visų, buvimo scenoje, pasirodymų jums. Visada atiduodu 100 procentų, kai rengiu savo pasirodymus, bet mano būklė dabar neleidžia man to padaryti. Viskas, ką aš žinau, tai dainuoti. Tai dariau visą gyvenimą. Ir tai yra tai, ką labiausiai mėgstu daryti. Kiekvieną dieną sunkiai dirbu su savo sporto medicinos terapeutu, kad atgaučiau jėgas ir vėl galėčiau koncertuoti. Tačiau turiu pripažinti, kad tai buvo kova".
Nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, SPS serga dvigubai daugiau moterų nei vyrų.
"Sustingusio žmogaus sindromas (SPS) yra retas, progresuojantis neurologinis sutrikimas. Simptomai gali būti sustingę liemens (liemens), rankų ir kojų raumenys, didesnis jautrumas triukšmui, prisilietimui ir emociniam stresui, kuris gali sukelti raumenų spazmus. Laikui bėgant žmonėms, sergantiems SPS, gali išsivystyti neįprasta, dažnai susikūprinusi laikysena. Kai kurie žmonės gali būti pernelyg neįgalūs vaikščioti ar judėti. Daugelis jų dažnai krenta, nes neturi įprastų refleksų, kad galėtų save sulaikyti. Tai gali sukelti rimtų traumų. Sergantieji SPS gali bijoti išeiti iš namų, nes gatvės garsai, pavyzdžiui, automobilio signalas, gali sukelti spazmus ir kritimus."
Tiksliai nežinoma, kas sukelia šią ligą, tačiau mokslininkai mano, kad ji susijusi su autoimuniniu atsaku galvos ir nugaros smegenyse. "Taikant tinkamą gydymą, SPS simptomus galima kontroliuoti." Įspėjamųjų neurologinių sutrikimų požymių gali būti lengva nepastebėti - štai penki dažniausiai pasitaikantys sutrikimai ir simptomai, kurių niekada nereikėtų ignoruoti. Skaitykite toliau - ir, norėdami užtikrinti savo ir kitų sveikatą, nepraleiskite šių neabejotinų požymių, kad jau susirgote SPSĮ.
1 Alzheimerio liga
Alzheimerio liga yra progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri gali lėtai vystytis daugelį metų. Alzheimerio liga neišgydoma, tačiau yra gydymo būdų, padedančių palengvinti ligos simptomus. "Alzheimerio liga yra viena iš demencijos priežasčių, pirmiausia vyresnio amžiaus žmonėms", - sako Klivlendo klinikos gydytojas neurologas Jamesas Leverenzas. "Daugelis žmonių mano, kad jos yra lygiavertės, iš tikrųjų yra daug skirtingų vyresnio amžiaus žmonių demencijos priežasčių, tačiau neabejotinai dažniausia priežastis yra Alzheimerio liga."
Alzheimerio ligos simptomai laikui bėgant blogėja. "Alzheimerio ligos simptomai iš pradžių paprastai būna lengvi, tačiau laikui bėgant, kai pažeidžiama vis daugiau smegenų ląstelių, simptomai stiprėja ir pradeda trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui", - teigia Alzheimerio draugija JK. "Tuo jie skiriasi nuo daugelio žmonių senatvės pokyčių, pavyzdžiui, lėtesnio mąstymo ar retkarčiais ko nors pamiršimo. Daugumai žmonių pirmieji Alzheimerio ligos požymiai yra atminties sutrikimai, ypač sunkumai prisimenant nesenus įvykius ir mokantis naujos informacijos. Taip yra todėl, kad Alzheimerio ligos pradžioje dažniausiai pažeidžiama smegenų dalis, vadinama hipokampu. Jis vaidina svarbų vaidmenį kasdienėje atmintyje."
Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai taip pat yra Alzheimerio ligos simptomai. "Jie gali tapti neramūs, prislėgti ar lengviau susierzinti. Daugelis žmonių praranda susidomėjimą bendravimu su žmonėmis arba veikla ir pomėgiais. Su šiais pokyčiais gali būti sunku gyventi tiek demencija sergančiam asmeniui, tiek jo artimiesiems."
2 Parkinsono liga
Parkinsono liga - tai progresuojantis neurologinis sutrikimas, veikiantis nervų sistemą ir judesius. "Daugelis Parkinsono ligos simptomų yra susiję su smegenų neuronų, gaminančių cheminį pasiuntinį dopaminą, nykimu. Dopamino netekimas gali sukelti įvairius simptomus", - sako medicinos mokslų daktaras J. Ericas Ahlskogas. "Šie simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus. Parkinsono liga vystosi lėtai, laikui bėgant. Ankstyvosiose ligos stadijose simptomai gali būti labai lengvi ir vos pastebimi. Apie 80 proc. žmonių, sergančių Parkinsono liga, jaučia tam tikrą galūnių drebėjimą. Paprastai pirmiausia jis pasireiškia rankoje arba pirštuose. Ilgainiui Parkinsono liga dažnai apsunkina greitus judesius ir sukelia raumenų sustingimą, apriboja žmogaus judesių amplitudę ir kartais sukelia skausmą. Dėl to gali atsirasti šlubuojanti eisena su trumpais žingsniais. Dėl to sulėtėja pagrindinių kasdienių užduočių atlikimas, pavyzdžiui, pakilimas nuo kėdės, rašymas ar apsirengimas. Kai kuriems Parkinsono liga sergantiems žmonėms susiformuoja pakrypusi laikysena ir jie jaučiasi netvirtai.
"Sergant Parkinsono liga paprastai sutrinka įprasti spontaniški kūno judesiai, tokie kaip mirksėjimas, šypsena ar rankų judesiai einant, - sako daktaras Ahlskogas. "Dopamino netekimas, kuris vyksta sergant Parkinsono liga, kartais gali sukelti miego sutrikimus, panikos priepuolius, nerimą ar nemigą." Parkinsono liga nėra išgydoma, tačiau gydymas gali labai pagerinti gyvenimo kokybę. "Daugeliu atvejų ligą ir jos simptomus galima veiksmingai valdyti, todėl sergantieji Parkinsono liga gali ir toliau gyventi aktyvų, visavertį gyvenimą."
3 Epilepsija
Epilepsija yra neurologinė liga, sukelianti židininius arba generalizuotus priepuolius. "Epilepsija pasireiškia dėl nenormalaus elektrinio smegenų aktyvumo, dar vadinamo priepuoliu, tarsi elektros audra galvoje", - sako vaikų neurologė, medicinos mokslų daktarė Lily Wong-Kisiel. "Nors vaikai ar vyresnio amžiaus suaugusieji yra jautresni, epilepsija gali susirgti bet kas. Kai epilepsija diagnozuojama vyresniems suaugusiesiems, kartais tai būna dėl kitos neurologinės problemos, pavyzdžiui, insulto ar smegenų auglio. Kitos priežastys gali būti susijusios su genetinėmis anomalijomis, ankstesne smegenų infekcija, prenatalinėmis traumomis ar raidos sutrikimais. Tačiau maždaug pusei žmonių, sergančių epilepsija, nėra jokios aiškios priežasties."
Dr. Wong-Kisiel teigimu, nors epilepsija neišgydoma, yra vaistų ir gydymo būdų. "Epilepsija yra centrinės nervų sistemos (neurologinis) sutrikimas, kai smegenų veikla tampa nenormali, sukelianti priepuolius arba neįprasto elgesio, pojūčių ir kartais sąmonės praradimo laikotarpius. Epilepsija gali susirgti bet kas. Epilepsija serga tiek vyrai, tiek moterys, visų rasių, etninės kilmės ir amžiaus grupių atstovai. Priepuolių simptomai gali labai skirtis. Kai kurie epilepsija sergantys žmonės per priepuolį tiesiog kelias sekundes žiūri tuščiu žvilgsniu, o kiti nuolat trūkčioja rankomis ar kojomis. Vienkartinis priepuolis dar nereiškia, kad sergate epilepsija. Kad būtų galima diagnozuoti epilepsiją, paprastai reikia bent dviejų priepuolių be žinomo sukėlėjo (neišprovokuotų priepuolių), įvykusių ne mažiau kaip 24 valandų intervalu."
4 Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė yra dažna neurologinė liga, kuri yra neišgydoma, bet gali būti gydoma. "Išsėtinė sklerozė yra liga, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia galvos smegenų, regos nervo ir nugaros smegenų nervinių ląstelių apsauginį apvalkalą, vadinamą mielino apvalkalu", - sako neurologas Oliveris Tobinas, MB, BCh, BAO, PhD. "Šis apvalkalas dažnai lyginamas su elektros laidų izoliacija. Pažeidus apvalkalą, išryškėja tikroji nervinė skaidula, kuri gali sulėtinti arba blokuoti ja perduodamus signalus. Pačios nervinės skaidulos taip pat gali būti pažeistos. Organizmas gali atkurti mielino apvalkalo pažeidimus, tačiau tai nėra tobula. Dėl atsiradusių pažeidimų lieka pažeidimų arba randų, iš čia ir kilo pavadinimas: išsėtinė sklerozė, daugybiniai randai."
Dr. Tobino teigimu, išsėtinė sklerozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. "Dabar kiekvienas žmogus senstant praranda smegenų ir nugaros smegenų ląsteles. Tačiau jei dalį galvos ar nugaros smegenų pažeidė išsėtinė sklerozė, nervinės ląstelės toje srityje miršta greičiau nei aplink esančiose normaliose srityse. Tai vyksta labai lėtai, paprastai dešimtmečius ir paprastai pasireiškia laipsnišku vaikščiojimo sunkumu, kuris atsiranda per kelerius metus. Skaitydami apie išsėtinę sklerozę, galite išgirsti apie skirtingus jos tipus - dažniausiai pasitaikanti išsėtinė sklerozė yra recidyvuojanti-remituojanti išsėtinė sklerozė. Ir šiai būdingi priepuoliai, arba atkryčiai. Atkryčio simptomai paprastai pasireiškia per 24-48 valandas, trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o vėliau pagerėja 80-100 proc. Tie simptomai yra regėjimo praradimas akyje, rankos ar kojos jėgos netekimas arba kylantis kojų tirpimo jausmas. Kiti dažni su išsėtine skleroze susiję simptomai yra spazmai, nuovargis, depresija, šlapimo nelaikymo problemos, seksualinės funkcijos sutrikimai ir vaikščiojimo sunkumai."
5 Galvos skausmai ir migrena
Galvos skausmas yra vienas dažniausių neurologinių sutrikimų, ir nors jis ne visada kelia susirūpinimą, į staiga atsiradusį ir nepraeinantį galvos skausmą reikėtų atkreipti gydytojo dėmesį. "Staiga prasidėjęs stiprus galvos skausmas, taip pat galvos skausmas, susijęs su karščiavimu, jautrumu šviesai ir sustingusiu kaklu, yra rimtesnio reiškinio, pavyzdžiui, intrakranijinio kraujavimo ar meningito, požymiai", - sako medicinos mokslų daktarė Christina Chrisman , "Banner" universiteto medicinos centro Fynikse neurologė. "Jei galvos skausmai kamuoja dažnai ir dažnai vartojate nereceptinius vaistus nuo skausmo, tai taip pat rodo, kad jums reikia gydytojo pagalbos."
Migreną paprastai lydi jautrumas šviesai, pykinimas ir vėmimas. "Kai kurie žmonės migrenos metu gali patirti aurą, kuri yra trumpalaikiai neurologiniai simptomai, įskaitant regos sutrikimus, tokius kaip zigzaginės linijos, mirksinčios šviesos, dėmės ar regėjimo praradimas, galvos svaigimas, kalbos sutrikimai, silpnumas ar jutimo sutrikimai, tokie kaip dilgčiojimas ar nutirpimas", - sako JFK universiteto Medicinos centro neurologas, medicinos mokslų daktaras Brianas Gerhardsteinas.
