Nauji tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp nosies krapštymo ir demencijos. Nors yra daug demencijos rizikos veiksnių, tokių kaip amžius, šeimos istorija, netinkama mityba, miego trūkumas ir nepakankamas fizinis aktyvumas, į šį sąrašą galima įtraukti ir nosies krapštymą. Dėl šio žalingo įpročio bakterijos gali keliauti per nosies ertmės uoslės nervą ir patekti į smegenis, kur susidaro žymenys, kurie yra "įspėjamasis Alzheimerio ligos požymis", teigiama Australijos Griffith universiteto atlikto tyrimo rezultatuose.
Vasario mėn. žurnale "Scientific Reports" paskelbtas tyrimas neseniai sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio po to, kai universitetas išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad nosies krapštymas gali padidinti demencijos ir Alzheimerio ligos tikimybę. Tyrimo bendraautorius, profesorius Džeimsas Sent Džonas (James St. John), Klemo Džonso Neurobiologijos ir kamieninių ląstelių tyrimų centro vadovas, pranešime spaudai teigė: "Mes pirmieji įrodėme, kad Chlamydia pneumoniae gali patekti tiesiai į nosį ir į smegenis, kur gali sukelti patologiją, panašią į Alzheimerio ligą."
Profesorius Sent Džonas pridūrė: "Nepatartina krapštyti nosies ir skusti nosies plaukelius. Nenorime pažeisti nosies vidinės dalies, o kirpimas ir skutimas gali tai padaryti. Jei pažeisite nosies gleivinę, gali padidėti bakterijų patekimas į smegenis". Kol kas tyrimas atliktas tik su pelėmis, o daktaras Sent Džonas teigia: "Turime atlikti šį tyrimą su žmonėmis ir patvirtinti, ar tas pats kelias veikia taip pat. Tai tyrimas, kurį siūlė daugelis žmonių, bet kuris dar nėra baigtas. Žinome tik tiek, kad tos pačios bakterijos yra ir žmonių organizme, tačiau dar neišsiaiškinome, kaip jos ten patenka.
Valgyk tai, o ne tai! Sveikata" kalbėjosi su daktaru J. Wes Ulmu , Harvardo ir MIT išsilavinimą turinčiu medicinos mokslų daktaru, bioinformatikos, genų terapijos, genetikos, vaistų atradimo, konsultavimo ir švietimo srityje, kuris nebuvo susijęs su šiuo tyrimu, tačiau paaiškino tyrimo rezultatus ir ką reikia žinoti apie duomenis. Skaitykite toliau - o kad užtikrintumėte savo ir kitų sveikatą, nepraleiskite šių neabejotinų požymių, kad jau sirgote KOVID.
1 Žmonėms dar nėra jokių įrodymų
Dr. Ulmas pasakoja: "Nors Griffitho universiteto komanda tyrimus atliko su pelėmis ir šis fenomenas dar nebuvo tiesiogiai įrodytas žmonėms, vis dėlto jų išvados įrodo, kad mechaninis žinduolių nosies gleivinės, esančios šnervėse, pažeidimas gali tapti bakterijų invazijos ir amiloido beta (t. y. A β ) baltymo, esančio smegenyse esančiose amiloido plokštelėse, glaudžiai susijusiose su Alzheimerio liga, nusėdimo keliu.
Jau buvo iškelta nemažai hipotezių ir pasiūlymų, kad toks reiškinys yra įmanomas. Gydytojai ir mokslininkai jau seniai žino, kad uoslės nervas, atsakingas už mūsų uoslę, yra tarsi "galinės durys" į centrinę nervų sistemą (CNS), kurios apeina daugumą anatominių kraujo-smegenų barjero (BBB) užtvarų. Uoslės nervas yra galvinis nervas, priklausantis specializuotų nervų grupei, susijusiai su pojūčiais, judesiais ir autonomine kontrole (t. y. nevalingu širdies ritmo, kraujotakos ir akinių išsiplėtimo reguliavimu, pvz., reaguojant į išorinę grėsmę, kai reikia kovoti arba bėgti).
Tačiau skirtingai nei didžioji dauguma galvinių nervų, kurie prasideda smegenų kamiene, žemesnėje CNS dalyje, kuri yra tiltas tarp nugaros ir galvos smegenų, uoslės nervai (po vieną kiekvienoje pusėje) prasideda daug aukščiau, specializuotoje smegenų struktūroje, vadinamoje uoslės svogūnėliais. Jie keliauja per kempinę primenančią struktūrą, vadinamą kriauklės plokštele, kaukolės kaulo, vadinamo etmoidiniu kaulu, dalį, iš kurios patenka į nosį."
2 Neurotropiniai virusai
Dr. Ulmas aiškina: "Tiek su gyvūnais, tiek su žmonėmis atlikti tyrimai parodė, kad vadinamieji neurotropiniai virusai (virusų tipai, kurie gali patekti į smegenis, nors dažniausiai retais atvejais), pavyzdžiui, poliomielito, pasiutligės ir tymų virusai, gali pasinaudoti uoslės nervu kaip kanalu, nors uoslės svogūnėlis turi patikimas imuninio atsako sistemas, kad pašalintų mikrobinius įsibrovėlius. Šiuo metu atliekami SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio COVID-19, neurotropinio potencialo tyrimai ir galimos smegenų miglos bei kitų neurologinių sutrikimų sąsajos su tais pačiais procesais, kurie sukelia anosmiją (uoslės praradimą) daugeliui pacientų, sergančių ūmiomis COVID infekcijomis.
Be to, tyrime minima bakterija Chlamydia pneumoniae buvo nustatyta kaip galimas bent kai kurių šizofrenijos atvejų sukėlėjas, kuris, kaip nustatyta tyrimais, yra glaudžiai susijęs su struktūriniais smegenų pokyčiais, matomais, pavyzdžiui, rentgenografiniuose tyrimuose. Sudėjus visas šias dėlionės detales į vieną, jau seniai kilo įtarimas, kad chlamidiozės pneumonija ar kiti infekcijų sukėlėjai gali turėti įtakos amiloido plokštelių, stipriai siejamų su Alzheimerio liga, nusėdimui, o Griffitho universiteto mokslininkai vieni pirmųjų pateikė eksperimentinių įrodymų apie fiziologinį kelią, galintį lemti tokius pastebėjimus."
3 Kas paskatino mokslininkus manyti, kad demencija ir nosies krapštymas yra susiję
Pasak daktaro Ulmo, "pastaraisiais metais ir dešimtmečiais padaryta daugybė intriguojančių medicininių atradimų, kurie vis dažniau susieja bent kai kurias pacientų grupes, sergančias lėtinėmis ligomis, įskaitant daugelį autoimuninių sutrikimų, su subtiliomis ir dažnai neįvertintomis mikrobų infekcijomis ar veikla, o tai keičia mūsų supratimą apie jų patofiziologiją ir patogenezę (įvykių seka organizme, dėl kurios atsiranda būklė). Bene klasikinis pavyzdys - pepsinės opos, kurios anksčiau buvo siejamos tik su stresu arba aštraus ar riebaus maisto vartojimu, tačiau dabar žinoma, kad daugeliu atvejų jos yra tvirtai susijusios su virškinamojo trakto kolonizacija Helicobacter pylori bakterija. Praktinė šio atradimo reikšmė yra neapskaičiuojama, nes tai reiškia, kad didelė grupė pacientų, sergančių pepsine opalige, gali būti išgydyti arba bent jau patikimai gydomi nuosekliai vartojant du antibiotikus (pvz., klaritromiciną ir amoksiciliną) ir protonų siurblio inhibitorių (pvz., lansoprazolį, omeprazolį arba esomeprazolį), taikant vadinamąją trigubo gydymo schemą. Taip pat dabar žinoma, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio kaltininkas yra ŽPV, žmogaus papilomos viruso, infekcija (dažnai nebyli). Visai neseniai buvo nustatytas tvirtas ryšys tarp išsėtinės sklerozės ir daugeliu atvejų ankstesnės Epšteino-Baro viruso (EBV) infekcijos, sukeliančios infekcinę mononukleozę, arba, kaip ją dažniau vadina kelios moksleivių kartos, patyrusios jos rūstybę, mononukleozę.
Taip pat daugėja įrodymų, kad 1 tipo diabetas, autoimuninė liga, dėl kurios plačiai nyksta kasos beta salelių ląstelės (insuliną gaminančios Langerhanso salelės), daugeliu atvejų gali atsirasti dėl kryžminės imuninės reakcijos į tam tikrus enterovirusus, ypač koksaki virusą, kuris gali sukelti nuolatines infekcijas, ypač vaikams. Ir, žinoma, per pastaruosius dvejus metus ypač svarbu, kad SARS-CoV-2 - COVID-19 infekcijos sukėlėjas - vis dažniau (ir gana nerimą keliančiai) siejamas su įvairiais povirusiniais sindromais ir išliekančiais audinių ir organų pažeidimais, kai oficialiai diagnozuojama arba nediagnozuojama ilgalaikė COVID. Kitaip tariant, gydytojai ir tyrėjai vis geriau supranta subtilias ir kadaise neįvertintas infekcinių ligų ir lėtinių ligų sąsajas, o Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos taip pat kelia susidomėjimą tokios etiologijos (t. y. nuoseklaus, mechanistinio jų priežasčių paaiškinimo) perspektyvomis. Be to, kaip aptarta pirmiau, mokslininkai jau seniai domisi galimybe, kad nosies ertmės, ypač uoslės nervas, gali būti patogeninių mikrobų patekimo į centrinę nervų sistemą vartai. Kadangi nosies čiupinėjimas gali pažeisti nosies gleivinės struktūrinį vientisumą, savaime suprantama, kad tyrėjai galėtų kelti hipotezę (ir daugelis iš tiesų ją kėlė), kad dėl to atsiradę mechaniniai pažeidimai gali tapti keliu, kuriuo infekcinių ligų sukėlėjai gali bent iš dalies prisidėti prie demencijos ar kitų nervinį audinį veikiančių ligų patogenezės."
4 Kiek mokslininkai yra tikri, kad Chlamydia Pneumoniae bakterijos, patekusios per nosį, iš esmės gali sukelti Alzheimerio ligą ir demenciją?
Dr. Ulmas pasakoja: "Dar daug neatsakytų klausimų ir tolesnių tyrimų šia tema, o kalbant plačiau, Alzheimerio ligos ir panašių sutrikimų (pvz., Lewy kūnelių demencijos, arba LBD) patogenezė vis dar yra šiek tiek miglota ir nepaaiškinta. Dėl to mokslininkai negali tvirtai priskirti daug ko bet kuriai siūlomai priežasčiai, jau nekalbant apie tokią, kurios ryšys vis dar gana silpnas, pavyzdžiui, Chlamydia pneumoniae bakterijos, atsekančios uoslės nervu į CNS dėl pasikartojančio nosies krapštymo.
Buvo sudėtinga išsiaiškinti fiziologines įvykių grandines, lemiančias ligos pradžią, taip pat vis dar tebesitęsiančias mįsles dėl priežasčių ir sąsajų (pvz., tikslaus alfa-sinukleino baltymo, esančio LBD Lewy kūnelių sankaupose, kaip ligos sukėlėjo vaidmens, o ne tik ryšio). Tačiau tikėtina, kad tokių demencijų patofiziologija yra daugiafaktorinė, o tokiu atveju šios bakterijos gali būti prisidėjusios prie jų atsiradimo bent kai kuriais atvejais, jei iš tikrųjų amiloidinės plokštelės bus tvirtai pripažintos tikruoju priežastiniu veiksniu."
5 Ką reikėtų įsidėmėti iš tyrimo
Dr. Ulmas sako: "Viena vertus, kaip ir kitų intriguojančių, bet vis dar preliminarių tyrimų rezultatų, mes dar negalime visiškai ekstrapoliuoti pelių tyrimų rezultatų žmonėms. Šių gyvūnų nosies ertmėse ir kanaluose, jungiančiuose pelių uoslės nervus (pelių) su centrine nervų sistema, yra savitų anatominių ir struktūrinių ypatumų, taip pat galimi tam tikri subtilių fiziologinių požymių skirtumai (pvz., uoslės svogūnėliai, apie kuriuos vis daugiau įrodymų, kad jie turi tvirtą imuninės apsaugos funkciją žmonėms), dėl kurių gali kilti tam tikrų sunkumų taikant pelių rezultatus žmonėms. Be to, tebevyksta diskusija, ar amiloido plokštelės smegenyse (kurios yra tarpląstelinės nuosėdos) iš tikrųjų yra Alzheimerio ligos priežastinis šaltinis, ar jos yra tiesiog susijusios (t. y. ar plokštelės atsiranda tik kartu su šia liga, o ne iš tikrųjų ją sukelia).
Kita vertus, daugelis tokių gyvūnų modeliuose gautų rezultatų bent iš dalies pritaikomi žmogaus fiziologijai ir patofiziologijai (procesams, kurie sukelia ligas), todėl juos neabejotinai reikėtų vertinti rimtai ir toliau tyrinėti. Be to, šis tyrimas nėra vienintelis, kuriame teigiama, kad bet kokia veikla, mechaniškai pažeidžianti šiek tiek trapią šnervių gleivinę, gali kelti pavojų sveikatai. Esama patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad gerai prižiūrėtos, nepažeistos, nesužalotos nosies ertmės net ir už viršutinių kvėpavimo takų ribų netrivialiai prisideda prie bendros sveikatos būklės. Kitaip tariant: Jau turime daugybę higieninių, socialinių ir kosmetinių priežasčių, dėl kurių nerekomenduojame krapštyti nosies, o dabar yra didelė tikimybė, kad turėsime dar vieną su sveikata susijusį pagrindą padaryti tą pačią išvadą!"
